Mes spaudoje

MOTERYS NESISTENGIA PAKEISTI, BET NORI PADĖTI

2005 m. Vasario 15 d. Antradienis

Birutė NENĖNIENĖ

Nuo naujų metų Socialinės pagalbos centrui priskirta dar viena funkcija – neįgalių žmonių aprūpinimas kompensacine technika. Tačiau šįkart pasidomėjome nuo pat centro įsikūrimo veikiančia, bet kiek mažiau žinoma Pagalbos namuose tarnyba.

Su padalinio vadove Aušra Katkevičiene ir centro direktore Rita Mickuviene kalbėjomės, kaip rūpinamasi senais, vienišais žmonėmis.

Daug darbuotojų – po dalį etato

Šiuo metu lankomosios priežiūros darbuotojais dirba 35 žmonės (visos moterys, tik vienas vyras), bet visi turi tik po dalį etato. Būtinybę turėti daug darbuotojų lemia tai, jog seneliai pasklidę po visą rajoną, ir yra patogiau, kai juos aptarnaujantys žmonės gyvena netoliese, tame pačiame kaime. Įvertinus tai, ką žmonės dirba, atlyginimai yra maži. Pavyzdžiui, 0,2 etato turintis darbuotojas per savaitę dirba aštuonias valandas, už 0,1 etato gauna maždaug 50 litų.

Lankomuosius asmenis moterys pasiekia kaip išmano – dviračiu ar pėsčiomis, nes centras neturi fondo, iš kurio galėtų padengti transporto išlaidas. Šiuo metu lankoma maždaug 80 senelių, vyriausiam – 95 metai. Daugiausia lankomų žmonių gyvena Pilviškiuose.

Pagalba vienišiems

Apie vienišą seną, priežiūros stokojantį žmogų centras informaciją gauna iš seniūnijų, kaimynų.

– Jie nėra ligoniai, tačiau yra silpni, ir paslaugos skyrimas priklauso nuo gydytojo išvados, jog reikalinga kito asmens priežiūra. Yra žmonių, nesugebančių gyventi, tvarkytis dėl senatvės, – sakė Socialinės pagalbos centro direk-torė Rita Mickuvienė.

Vienišo statusą senelis įgyja, jei jo vaikai gyvena kituose rajonuose ir negali kiekvieną dieną jo lankyti arba iš tikrųjų žmogus vienišas – neturi nei vaikų, nei kitų artimųjų. Tada Pagalbos namuose tarnybos vadovė važiuoja į vietą ir sudaro sutartį su seneliu.

Mokestis nedidelis

Jei seno žmogaus visos pajamos yra iki 337 litų (išskyrus išmoką už transportą) centras paslaugas teikia nemokamai (dengiama iš rajono biudžeto). Jei minėta suma viršijama, įkainiai nustatomi pagal specialią lentelę. Pavyzdžiui, jeigu senelio pajamos per mėnesį siekia nuo 337 iki 405 litų, už paslaugą jis susimoka 18,20 Lt per mėnesį.

Ne visus darbus atspindi sutartis

Kokių paslaugų senelis pageidauja, kokių atsisako, aptariama su tarnybos vadove. Dažniausiai sutartyse užrašomi tie patarnavimai, kuriuos sunkiai judantiems žmonėms sunku vieniems padaryti: išsimaudyti, apsiskalbti. Lankomosios priežiūros darbuotojoms priklauso parnešti maisto produktų, prinešti į trobą kuro, vandens, iškviesti gydytoją, paimti iš seniūnijos pažymas ir padaryti kitus darbus, dėl kurių abipusiai susitariama.

Tačiau būna momentų, kai seneliai prašo nieko tą dieną nedaryti, o prisėdus pasišnekėti. Viena penktame aukšte gvenanti ir negalinti žemyn nulipti moteris ją lankančiai darbuotojai taip ir sako: „Kai ateini, papasakoji, aš tarsi nusileidžiu žemyn ir apvaikštau visą miestą“.

Seno žmogaus būklei pablogėjus ar atsiradus naujiems poreikiams, sutartis papildoma, keičiama. Nuo senelio būklės priklauso ir darbuotojo darbo krūvis.

Pasilieka ištvermingiausi

Parenkant lankomosios tarnybos darbuotojus tariamasi su seniūnijomis. Pagrindinis kriterijus – sąžiningumas. Darbuotojoms reikia atestuotis ir išklausyti nors minimalius profesinio rengimo kursus. Jų darbą tarnyba nuolat kontroliuoja. Kadangi pastaruoju metu orientuojamasi į specialistus, mielai priimamos kaimo medikės, siūlosi socialinius mokslus studijuojantys jaunuoliai. Kai seneliai pa-guldomi į slaugos ligoninę, darbuotojai atleidžiami.

Kai kurios darbuotojos labai susidraugauja su seneliais, nors darbo sutartis jau būna nutraukta, lanko juos slaugos ligoninėje. Kitos labai įsijaučia į senelių bėdas.

„Aiškiname, jog taip negalima, reikia tausoti save, nesusidvejinti. Kitaip – negalėsi suteikti pagalbos, – kalbėjo R.Mickuvienė. – Darbuotojas globojamam žmogui privalo padėti išeiti iš krizės. Verkimas kartu nėra pagalba.“

Reikia išmokti prisitaikyti

„Mes negalime primesti savo darbo grafiko ar reikalavimų, – pasakojo R.Mickuvienė. – Jei žmogus 80 metų nugyveno pagal save, tai mes jo ir nesistengiame pakeisti, tik bandome padėti palaikyti elementarią tvarką. Bet ir tai ne visada pasiseka.“ Didžiausi nesutarimai tarp darbuotojų ir lankomųjų būna tada, kai reikia maudytis arba iš kambarių išvyti …bent 20 kačių. Bet nieko nepakeisi – jiems taip gerai. O jei nauja energinga darbuotoja puolasi daryti savo tvarką – iškart susipykstama.

Lankomosios priežiūros darbuotojų tikslas – padėti žmonėms pragyventi toje aplinkoje, kokioje jie įpratę, negalima pritempti prie kito modelio, priversti tvarkytis kitaip.

Dauguma tarnybos darbuotojų klientų – moterys. Todėl darbo sutartyse rečiau užrašoma valgio virimo paslauga. Pastebėta, jog kol moteris savo namuose nors kiek juda, tegul su lazdele ar vaikštyne pasiramsčiuodama, puodo ir samčio svetimam neatiduoda.

Pasak R.Mickuvienės, apskritai mūsų žmonės yra labai kantrūs savo gyvenimo sąlygoms, ilgai nesiprašo pašalinių pagalbos. Kitaip yra Danijoje ar Vokietijoje. Mūsiškiai seneliai tikriausiai nenori prarasti savarankiškumo. O kai susigyvena su lankomosios priežiūros darbuotoja, prašo, kad tik jos „neatimtų“.

„Įsivaizduojame, kad esame reikalingi ir dar ilgai būsime reikalingi, nes respublikoje šios paslaugos jau orientuojamos į nestacionarias. Pastarosios humaniškesnės ir pigesnės, tokių paslaugų dėka žmogus gali ilgiau gyventi savo namuose“, – apie perspektyvą kalbėjo R.Mickuvienė.

Ateityje Socialinės pagalbos centras galvoja galėsiąs praplėsti tarnybą ir prižiūrėti slaugomus ligonius namuose, nes žmonės neretai tokios paslaugos teiraujasi.

Pagalbos namuose padalinio vadovė Aušra Katkevičienė (dešinėje) pasakojo, kaip rūpinamasi senais, vienišais žmonėmis.

spc1Autorės nuotr.

 

SENASIS PASTATAS VILKAVIŠKYJE PASIKEITĖ NEATPAŽĮSTAMAI

2007 m. Sausio 6 d. Šeštadienis

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Praeitų metų spalį pradėtas dar vienas Socialinės pagalbos centro patalpų remonto etapas jau eina į pabaigą.

Prie buvusio tuberkuliozės dispanserio plušėję UAB „Vilkasta“ statybininkai pastatą pakeitė neatpažįstamai. Senasis statinys, apšiltintas ir apmūrytas raudonos spalvos plytomis, kurios labai tinka prie greta esančios bibliotekos pastato, jau šviečia sandariais plastikiniais langais. Beliko uždėti paskutinius apdailos akcentus – ant baltų plytų stoginių prie įėjimų įrengti stogelius, užkabinti lietaus nutekėjimo vamzdžius.

Greta triūsia ir pastatą prie šilumos trasos jungiantys darbininkai. Šiluma bus tiekiama iš centrinės Vilkaviškio katilinės. Kol kas būsimos įstaigos kieme ir įvažiavime – neišbrendamas purvynas.

Darbas verda ir viduje. Rajono meras Algirdas Bagušinskas sakė, kad jau pavasarį čia turėtų įsikurti Socialinės pagalbos centro darbuotojos.

Savivaldybės Ekonomikos plėtros skyriaus vedėjas Mindaugas Lenkas patvirtino, kad iki pavasario kai kurios patalpos jau bus užbaigtos ir paruoštos naudoti.

Kapitalinio remonto darbai pradėti 2004 metais pagal investicinį projektą, kuris ruoštas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms.

Remontui buvo skirta 300 tūkstančių litų. Už šiuos pinigus atidengtos ir sutvirtintos sienos, padarytas antrojo aukšto perdengimas, uždengtas naujas stogas, sumūryti du priestatai, atlikti kiti darbai.

Praėjusių metų pabaigoje, kaip ir buvo planuota, renovacijai panaudoti daugiau nei 300 tūkstančių litų iš socialinės srities fondo. Kol bus gauta daugiau lėšų, darbai kuriam laikui sustos.

M.Lenkas sakė, kad šiuo metu intensyviai ieškoma tolesnio finansavimo šaltinių, nes į pastatą reikės įdėti dar nemažai pinigų – bemaž antra tiek, kiek jau sunaudota. Lėšų tikimasi gauti iš struktūrinių fondų, planuojama panaudoti pinigų ir iš Savivaldybės biudžeto.

– Gaila būtų vėl metams ar dvejiems palikti nebaigtus darbus dėl finansavimo stokos, kaip tai atsitiko po pirmojo remonto etapo, – sakė specialistas. – Juolab kad viskas taip akivaizdžiai pasistūmėjo į priekį.

Prie pastebimai išgražėjusio Socialinės pagalbos centro pastato UAB „Vilkasta“ vyrai atlieka paskutinius išorės apdailos darbus.

spc2Autorės nuotr.

 

SOCIALINĖS PAGALBOS CENTRAS PERSIKELS NEGREITAI

2006 m. Spalio 19 d. Ketvirtadienis

Goda Paukštytė

Bent porą metų stovėjęs nejudintas buvusio tuberkuliozės dispanserio pastatas, kuriame įsikurs Vilkaviškio socialinės pagalbos centras, vėl pradėtas renovuoti. Aplink jį jau triūsia konkursą laimėjusios UAB „Vilkasta“ darbininkai.

Pasak rajono Savivaldybės Ekonomikos plėtros skyriaus vedėjo Mindaugo Lenko, dar šiais metais renovacijai planuojama panaudoti daugiau nei 300 tūkstančių litų iš socialinės srities fondo.

Žinoma, iki to, kaip būsimasis Socialinės pagalbos centras atrodys pagal UAB Vilkaviškio architektūros biuras parengtą projektą, dar toloka. Kad pastatas įgautų tikrąjį vaizdą, reikia dar bent pusės milijono ar netgi daugiau litų.

Pastato renovacija buvo sustojusi, nes tikėtasi, kad lėšų bus gauta iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kadangi šiame pastate numatyta įkurdinti socialinės pagalbos įstaigą.

Užpraeitais metais pagal investicinį projektą, kuris ruoštas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms, buvo skirta 300 tūkstančių litų. Už šiuos pinigus atidengtos ir sutvirtintos sienos, padarytas antrojo aukšto perdengimas, uždengtas naujas stogas, sumūryti du priestatai ir kt.

Šįmet rajono Savivaldybės specialistai planuoja, kad statinys bus apmūrytas, sudėti langai, lauko durys, įrengti stoglangiai, lietaus nutekėjimo vamzdžiai, laiptinės, sutvarkyta kanalizacija.

M.Lenkas sakė, kad taip sutvarkyto pastato negalima palikti be šildymo, tad norima jį prijungti ir prie šilumos trasos.

Pabaigus šiuos darbus, anot specialistų, pastatas dar nebus tinkamas naudoti. Kitais metais lauks visi vidaus įrengimo darbai.

Laikinai Socialinės pagalbos centro direktorę pavaduojanti Aušra Katkevičienė sakė, kad šiame pastate jau bemaž išdalyti visi kampeliai. Po šiuo stogu įsikurs dvi grupės neįgalių jaunuolių nuo 14 iki 35 metų, kurie dabar glaudžiasi Pilviškių darželyje, atsiras vietos neįgaliems vaikams nuo 7 iki 14 metų, kurie šiuo metu rajone neturi jokio veiklai skirto kampelio. Čia dirbs ir pagalbos namuose, specialiojo transporto, informavimo-konsultavimo tarnybos. Pastaroji suteiks visą informaciją, susijusią su socialine sfera.

Naujai bus sukurtas dienos užimtumo centras mieste gyvenantiems garbaus amžiaus žmonėms, atsiras ir kambarėlis ar du vyrų skriaudžiamoms moterims su vaikais pernakvoti ar laikinai pagyventi. Šios patalpos bus kol kas dar vangiai veiklą vystančio Moterų krizių centro žinioje.

spc3 Autorės nuotr.

Šį mėnesį prie buvusio tuberkuliozės dispanserio jau pradėjo dirbti UAB „Vilkasta“ vyrai. Jie iki metų pabaigos turėtų užbaigti pastato išorės darbus.

 

STATYBININKAI RAKTUS PALIKO ŠEIMININKAMS

2007 m. Vasario 3 d. Šeštadienis

Birutė NENĖNIENĖ

Šiomis dienomis iš Vilkaviškio pašto pastate turėtų dviejų nedidelių kabinetų į suremontuotas patalpas Vyskupo A.Karoso gatvėje persikėlė VšĮ Socialinės pagalbos centro administracijos darbuotojai.

Trečiadienį Marijampolės apskrities viršininko įsakymu patvirtinta komisija įvertino ir be didesnių pastabų pasirašė nuo 2004 metų rekonstruojamo pastato pirmojo statybos darbų etapo priėmimo aktą. Tai maždaug tik penktoji dalis darbų, reikalingų atlikti iki galutinio šio pastato remontų užbaigimo. Kol vėl bus gauta lėšų, statybininkai vasario 1 d. objektą paliko, raktus perduodami tikriesiems jo šeimininkams.

Kaip žinia, nuo metų pradžios šios tarnybos veikla išsiplėtė, dirbti su socialinės rizikos šeimomis įsteigta 13 etatų, priimti nauji darbuotojai. Praėjusiame rajono Tarybos posėdyje buvo patvirtintos lėšos – 550 tūkst. litų – šiemetinei Socialinės pagalbos centro veiklai, atlyginimams ir kt.

Metų pabaigoje perskirsčius socialinėms reikmėms skirtas biudžeto lėšas, Socialinės paramos centro remonto tolesniems darbams vykdyti buvo skirta 812 tūkst. litų.

UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius K.Kiaulakis nuo vėlyvo rudens prasidėjusį darbą pavadino sėkmingu. Viena – buvo palankūs orai, antra – puikiai suderintas veiksmų planas. Užsakovai statybininkais pasitikėjo, todėl šie ieškojo sprendimo, kaip racionaliau panaudoti lėšas ir pasiekti didesnį efektą. Statybininkai, užuot jėgas ir darbus išblaškę po visą pastatą atlikdami taip pat reikalingus, bet smulkesnius darbus, koncentravosi į svarbiausius dalykus, be kurių sutvarkymo nefunkcionuotų visas pastatas. „Vilkastos“ darbuotojai per trumpą laiką padarė viską, kas tik buvo įmanoma, paklojo lauko inžinerinius tinklus – šiluminę trasą, vandentiekį, kanalizaciją. Pirmajame aukšte suremontavo koridorių ir įrengė penkis kabinetus bei sanitarinius mazgus. Sukurtos normalios sąlygos dirbti Socialinės pagalbos centro administracijos darbuotojams.

Rajono Savivaldybės meras A.Bagušinskas ir administracijos direktorius S.Kasparaitis dėkojo „Vilkastos“ bendrovei už spartų ir kokybišką darbą, Socialinės pagalbos centro direktorei R.Mickuvienei ir visam kolektyvui linkėjo sėkmingai įsikurti, išreiškė viltį, jog užbaigus pastato rekonstrukciją ir sutvarkius aplinką tai bus vienas gražiausių pastatų Vilkaviškyje.

Kada tokiu vaizdu bus galima pasidžiaugti ir švęsti įkurtuves, priklausys nuo tolesnio finansavimo. Kaip sakė VšĮ Socialinės pagalbos centro direktorė, paramai gauti projektai parengti, perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Viliamasi, jog lėšų laukti labai ilgai nereikės.

Komisija be didesnių pastabų pasirašė pirmojo statybos darbų etapo priėmimo aktą.spc4

Romo ČĖPLOS nuotr.

 

 

 

 

PROJEKTE – IŠSKIRTINIS DĖMESYS SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOMS

2012 m. Spalio 25 d. Ketvirtadienis

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškio socialinės pagalbos centre nuo šių metų pradėtas įgyvendinti projektas, į kurį įtraukti asmenys iš socialinės rizikos šeimų. Projekto metu lavinami klientų bendrieji įgūdžiai, teikiamos praktinio bei profesinio mokymo, įdarbinimo paslaugos.

Galėjo rinktis

Projektas „Kompleksinių priemonių taikymas socialinę atskirtį patiriančių asmenų integravimui į darbo rinką“ pradėtas įgyvendinti nuo šių metų kovo 1 dienos. Jis yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

„Nusprendę dalyvauti projekte galėjome pasirinkti vieną iš tikslinių grupių. Kadangi Vilkaviškio rajone dirbti su socialinės rizikos šeimomis yra įsteigta 12 etatų, o vienam darbuotojui neretai tenka daugiau nei po 20 šeimų, todėl nusprendėme, kad papildomi darbuotojai ir galimybė pasiūlyti savo klientams daug veiklų bei mokymų mums tikrai reikalinga. Ruošdami paraišką galėjome rinktis darbą su kaliniais, ilgalaikiais bedarbiais, įvairias priklausomybes turinčiais žmonėmis ar krizes išgyvenančiomis moterimis, tačiau nusprendėme, kad darbas su socialinės rizikos šeimomis bus pats prasmingiausias, efektyviausias ir reikalingiausias mūsų rajone“, – pasakojo Vilkaviškio socialinės pagalbos centro direktorė Rita Mickuvienė.

Projekto trukmė – 3 metai. Per šį laiką į įvairias veiklas turi būti įtraukta 190 rajono gyventojų iš socialinės rizikos šeimų. Dirbti su šiais asmenimis iš projekto lėšų papildomai įdarbinti socialiniai darbuotojai, mentoriai, psichologas – iš viso įsteigta 10 naujų etatų.

Siekia įdarbinti

Šiuo metu į projektą jau yra įtraukta 80 rajono gyventojų iš Klausučių, Pilviškių, Gižų, Keturvalakių, Vilkaviškio bei Šeimenos seniūnijų. Socialiniai darbuotojai žingsnis po žingsnio vykdo numatytas veiklas, kurias baigus, tikimasi, bus įdarbinta iki 30 proc. projekto dalyvių.

Pradėdami dirbti su žmonėmis, socialiniai darbuotojai pirmiausiai įvertina jų poreikius, galimybes, daug darbo skiria motyvavimui. Vėliau klientai po truputį mokomi įvairių socialinių bei darbinių įgūdžių. Konsultavimai bei mokymai vykdomi tiek individualiai, tiek grupėmis. Individualios konsultacijos vyksta ir kliento namuose, ir Vilkaviškio socialinės pagalbos centro patalpose, grupiniai užsiėmimai organizuojami bendruomenių namuose, seniūnijų patalpose, Socialinės pagalbos centre.

Pasak projekto vadovės, į projektą buvo stengiamasi įtraukti jaunesnius darbingo amžiaus žmones.

„Gana sunku motyvuoti priklausomybes turinčius asmenis. Stengėmės rinktis tuos, kuriuos lengviau galėtume sudominti, motyvuoti keistis, norinčius sugrįžti į darbo rinką“, – sakė Socialinės pagalbos centro direktorė.

Ne visi projekte dalyvaujantys asmenys yra įgiję profesijas. 50 iš jų tai galės padaryti projekto metu. Bus paruošta 20 socialinių darbuotojų padėjėjų, po 10 – slaugytojų padėjėjų, vairuotojų bei traktorininkų. Kol kas įgyti traktorininko teises yra daugiausiai norinčiųjų.

„Manau, kad bent trečdalis projekto dalyvių tikrai gaus darbą. Tariamės su ūkininkais, Gudkaimio globos namų bei Vilkaviškio komunalinio ūkio vadovais. Bandysime ir mes patys įdarbinti keletą žmonių“, – tvirtino pašnekovė.

Lankėsi specialistai iš sostinės

Norėdami sužinoti, kaip sekasi įgyvendinti projektą, pasidomėti jo rezultatais, Vilkaviškio socialinės pagalbos centre lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Europos struktūrinių fondų agentūros atstovai.

Iš pradžių jie buvo pakviesti apžiūrėti naujų Socialinės pagalbos centro patalpų, vėliau susirinkę į konferencijų salę aptarė įvairius projekto niuansus. Kartu su centro darbuotojais svečius sutiko ir kelių seniūnijų, kuriose įgyvendinamas šis projektas, seniūnai. Jie papasakojo apie vykdomą darbą su socialinės rizikos šeimomis, pasidžiaugė įgyvendinamo projekto nauda.

„Svečiai liko patenkinti matydami, kaip mums sekasi dirbti su asmenimis iš socialinės rizikos šeimų. Tikimės, jog šį projektą ir toliau sėkmingai įgyvendinsime“, – kalbėjo R. Mickuvienė.

Vilkaviškio socialinės pagalbos centro direktorė Rita Mickuvienė (kairėje) susitikime su svečiais iš sostinės pasidžiaugė įgyvendinamo projekto nauda.

spc5Autoriaus nuotr.

PASTOGĖ SOCIALINĖS PAGALBOS REIKALINGIEMS ŽMONĖMS

2012 m. Gruodžio 8 d. Šeštadienis

Andrius GRYGELAITIS

Už Europos Sąjungos fondų lėšas neseniai rekonstruotame buvusio tuberkuliozės dispanserio pastate Vilkaviškyje šiuo metu įsikūręs Socialinės pagalbos centras. Jau netrukus čia persikels neįgaliųjų dienos socialinės globos centro lankytojai. Greta stovinčiame naujame statinyje gali pernakvoti įvairias krizes išgyvenančios moterys, čia taip pat jau veikia vaiko dienos centras.

Persikels neįgalieji
Aprodydama naujas, rodos, dar dažais kvepiančias patalpas, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro direktorė Rita Mickuvienė papasakojo apie šios įstaigos veiklą. Pilviškiuose veikia šio centro padalinys – neįgaliųjų dienos socialinės globos centras. Jame yra ugdomi neįgalūs 14–40 m. amžiaus rajono gyventojai. Vienus jų darbuotojai kas rytą pasiima iš namų, o vakare parveža atgal, kiti čia lieka gyventi visą savaitę ir tik savaitgaliais parvežami namo.
Vedžiodama po neseniai baigtą renovuoti Socialinės pagalbos centro pastatą, R. Mickuvienė paaiškino, kad jau netrukus neįgaliųjų dienos socialinės globos centras bus perkeltas iš Pilviškių į Vilkaviškį.
„Kadangi šiame centre yra ugdomi jaunuoliai iš viso rajono, todėl praktiškiau jį bus įkurti Vilkaviškyje, o ne Pilviškiuose. Tam esame numatę skirti visą antrąjį pastato aukštą“, – pasakojo pašnekovė.
Direktorė aprodė, kur bus mokomosios, taikomosios kūno kultūros, poilsio patalpos, gyvenamieji kambariai, kur dirbs centro administracijos darbuotojai ir įvairių sričių specialistai (socialiniai darbuotojai bei jų padėjėjai, meninio ugdymo darbuotojai ir kt.). Apžiūrėjus visas naujas patalpas susidarė įspūdis, kad čia įsikursiantiems neįgaliesiems nieko netrūks. Judėjimo negalią turintiems žmonėms specialiai įrengtas liftas, jų poreikiams pritaikyti tualetai ir vonios kambariai.

Vaikai patenkinti
Greta stovinčiame statinyje nuo rugsėjo jau veikia vaiko dienos centras, kuriame po pamokų laiką leidžia 15 Vilkaviškio pradinukų iš socialinės rizikos šeimų. Vos tik įžengus į jiems skirtas patalpas užplūdo šventinė nuotaika: kambaryje jau stovi papuošta šv. Kalėdų eglė, ant durų kabo šventinis vainikas, sienos nukabinėtos pačių mažylių sukurtomis snaigėmis.
„Visa tai padarėme šią savaitę!“ – vienas už kitą garsiau pasakojo vaikai.
Jiems vadovaujanti socialinė darbuotoja Lijana Jančauskienė nusišypsojusi atskleidė, kad čia vaikai jaučiasi kaip viena darni šeima. Daugeliui jų dienos centre sudaromos daug geresnės sąlygos nei namuose.
„Mes kartu atliekame namų darbų užduotis, piešiame, užsiimame rankdarbiais, daug bendraujame, vykstame į ekskursijas. Neretai būna taip, kad atėjus laikui eiti į namus vaikai prašo leisti dar pasilikti. Jiems čia tikrai patinka“, – užtikrino L. Jančauskienė.

Įvairios paslaugos
Vaiko dienos centras įsikūręs pirmame naujo pastato aukšte. Čia taip pat veikia ir skalbykla, kuria noriai naudojasi asmenys iš socialinės rizikos šeimų, greta stovi džiovinimo įranga. Ne mažiau nei skalbimo paslaugomis rajono gyventojai naudojasi ir šalimais stovinčiu dušu bei vonia.
Kaip pasakojo R. Mickuvienė, ne visi žmonės namuose turi galimybę išsimaudyti, todėl tai padaro užsukę į Socialinės pagalbos centrą.
Vedžiodama po patalpas direktorė parodė ir sandėlį, kuriame yra keletas neįgaliesiems skirtų vežimėlių, vaikštynių, ramentų ir kitų judėti padedančių priemonių. Aprūpinti rajono gyventojus techninės pagalbos priemonėmis – dar viena Socialinės pagalbos centro funkcija. Žmonėms pagal panaudos sutartį perduodami įvairūs judėjimą palengvinantys prietaisai ir daiktai, kuriuos vėliau reikia grąžinti.
„Ateityje ketiname vietoje pradėti taisyti sugedusias priemones. Dabar prakiurus vežimėlio ratui, nulūžus stipinams ar įvykus kitokiam gedimui, viską vežame į Kauną. Vilkaviškyje darbą atlikti būtų kur kas greičiau bei patogiau“, – teigė R. Mickuvienė.

Galimybė moterims
Antrame aukšte yra įsikūręs moterų krizių centras. Čia jau dabar gali kreiptis moterys su mažamečiais vaikais, šeimose išgyvenančios įvairias krizes, patiriančios smurtą. Kiekviena rajono gyventoja turi teisę paprašyti nakvynės. Būtent tam tikslui centre įrengti du nedideli vieno ir dviejų kambarių butai. Jie atrodo itin jaukiai, čia yra visi privalomi patogumai: virtuvėlės, tualetai, vonios kambariai.
R. Mickuvienė aprodė ir neseniai įrengtą beveik 70 arų ploto laisvalaikio praleidimo zoną lauke. Joje įrengta keletas pavėsinių, yra sporto aikštelė, pasivaikščiojimui skirti takai. Šiuo mažu parku gali naudotis centro klientai.

Pamažu „evoliucionavo“
Vilkaviškio socialinės pagalbos centras yra nestacionarias (be apgyvendinimo) socialines paslaugas teikianti įstaiga. Tai vienintelė tokio tipo įstaiga mūsų rajone.
Iš pradžių šis centras, kaip neįgaliųjų jaunimo dienos užimtumo padalinys prie rajono Savivaldybės, veikė Pilviškiuose. 2002 m. įstaiga pakeitė statusą bei pavadinimą ir tapo VšĮ Vilkaviškio socialinės pagalbos centru. Tuomet jis iš Pilviškių persikėlė į Vilkaviškį ir įsikūrė dabartinio pašto patalpose.
Į buvusio tuberkuliozės dispanserio pastatą socialinės pagalbos centras buvo perkeltas 2007 m. vasarį.
„Po truputį „evoliucionavome“ ir tapome didele įstaiga. Dabar mūsų centre dirba daugiau nei 80 žmonių, dar 15 asmenų yra įdarbinti centro vykdomoje projektinėje veikloje. Pamažu augame ir manome, kad esame reikalingi rajono gyventojams“, – pasakojo nuo 1996 m. įstaigai vadovaujanti R. Mickuvienė.
Persikelti į dabartinį pastatą Vilkaviškio socialinės pagalbos centrui atsirado galimybė tada, kai buvo pradėta jo rekonstrukcija. Senasis tuberkuliozės dispanseris buvo renovuotas, greta pastatytas naujas pastatas. Kadangi renovacija pasibaigė dar visai neseniai, naujos patalpos iki galo neįrengtos: trūksta virtuvės įrangos. Tiesa, viską ketinama sutvarkyti dar šiais metais.

Kitos paslaugos
Dar viena iš pagrindinių Socialinės pagalbos centro veiklos sričių – darbas su socialinės rizikos šeimomis. Tokių rajone yra 280, o jose auga per 600 vaikų.
Centre taip pat veikia Pagalbos namuose tarnyba, aptarnaujanti vienišus bei senus rajono gyventojus. Iš viso socialiniai darbuotojai lanko bei prižiūri 114 asmenų. Dažnai senoliai nenori niekur keltis iš savo namų, tačiau patys jau nepajėgia žiemą pasikurti krosnies, nueiti pas gydytoją ar apsipirkti. Visa tai už juos daro socialinių darbuotojų padėjėjai – lankomosios priežiūros darbuotojai.
Pagal sudarytą bendradarbiavimo sutartį su Vilkaviškio dekanato Maltos ordino pagalbos tarnyba darbuotojai Vilkaviškio miesto teritorijoje penkiolikai žmonių išvežioja parapijos valgykloje pagamintus karštus pietus.

spc6

Vaiko dienos centre dirbanti Lijana Jančauskienė kartu su centrą lankančiais pradinukais šią savaitę jau papuošė šv. Kalėdų eglę.
Romo ČĖPLOS nuotr.

GYVENTOJAI PILDO VAIKŲ SVAJONES

2012 m. Gruodžio 22 d. Šeštadienis

Andrius GRYGELAITIS

Šalyje vyksta akcija „Išpildyk vaikų svajones“, kurios metu gyventojai gali padėti įgyvendinti didžiausius socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų norus.

Iniciatyvą organizuojanti UAB „Digitouch“ ragina šalies gyventojus užeiti į interneto svetainę www.vaikusvajonės.lt ir ten suradus mažylių norų sąrašą padėti įgyvendinti bent vieną iš jų.

Šiame sąraše galima surasti ir Vilkaviškio rajone gyvenančių vaikučių norus. Socialiniai darbuotojai apklausė 2–15 metų vaikus, ko šie norėtų dovanų šv. Kalėdoms, ir visus jų norus užregistravo bei paskelbė internete.

Matydami vaikų svajones, privatūs asmenys iš visos šalies perka dovanas ir siunčia tiesiai vaikams arba į Vilkaviškio socialinės pagalbos centrą. Šio centro darbuotojai rūpinasi, kad siuntinys pasiektų reikiamą adresatą. Visos dovanos, kaip ir vaikų svajonės, yra koduotos, todėl jos negali pasimesti. Jeigu vaikas norėjo dviratuko ir kažkas šį jam nupirko, jis dviratuką ir gaus.

Šiuo metu iš daugiau nei 400 rajono vaikų svajonių yra išpildyta daugiau nei 330. Kaip pasakojo Vilkaviškio socialinės pagalbos centro direktorė Rita Mickuvienė, tikimasi, jog iki akcijos pabaigos pavyks įgyvendinti visų vaikų troškimus.

„Praeitais metais vykdėme akciją, kurios metu pildėme neįgaliųjų vaikučių svajones. Deja, galėjome išpildyti vos 5 vaikų norus, todėl liko daug nusivylusiųjų. Džiaugiamės, kad šiemet tikriausiai visi svajones išsakę vaikai gaus dovanų“, – kalbėjo Socialinės pagalbos centro vadovė.

Vaikų svajonių koordinatorė Vilkaviškio rajone Giedrė Astrauskienė pasidžiaugė, jog prie akcijos prisideda ne tik pavieniai šalies gyventojai, bet ir rajono verslininkai.

Daugiausiai vaikams aukoja didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – gyventojai, tačiau yra ir keletas vilkaviškiečių, savo dovanomis pradžiuginusių mažylių širdis. Daugelis žmonių siunčia ne jau nupirktas dovanas, o tiesiog į Socialinės pagalbos centro sąskaitą perveda tam tikrą sumą pinigų konkrečiam daiktui įsigyti. Tuomet dovanos įsigijimu jau rūpinasi centro darbuotojai.

„Vaikų svajonės beribės: vieni nori mašinos, kiti dviračio. Vyresnieji dovanų prašo mobiliojo telefono ar MP4 grotuvo. Viena rajone gyvenančio vaiko svajonė mus itin sujaudino: jis prašė dovanos ne sau, o maisto savo augintiniui“, – pasakojo G. Astrauskienė.

Itin dažnai vaikai prašo nupirkti rūbų bei avalynės. Tiesa, tokiu atveju dažniausiai tenka kviestis patį vaiką, kad šis pasimatuotų drabužius ir atrastų sau tinkamą dydį.

Akcija vyks iki sausio 4 d., todėl visi rajono gyventojai dar gali suskubti padėti išpildyti vaikų svajones.

Vilkaviškio socialinės pagalbos centre stūksantis kalnas dovanų per šv. Kalėdas pasieks sunkiomis sąlygomis gyvenančių rajono vaikų namus. Tuo pasirūpins akcijos koordinatorės Giedrė Astrauskienė (kairėje) bei Vida Šalinskienė.

spc7Romo ČĖPLOS nuotr.